Vaisingumas

Vaisingumo požymiai

Kiekvienos vaisingos moters menstruaciniame cikle yra 3 fazės: ankstyvoji nevaisinga, vaisinga ir vėlyvoji nevaisinga.

Ankstyvoji nevaisinga fazė (ANF) dar vadinama ikiovuliacine. Tai moters ciklo dalis apimanti mėnesines ir laikotarpį, kai kiaušidėje pradeda augti ir bręsti folikulas, o jame - kiaušinėlis. Kiaušinėlio brendimas trunka nevienodai: jis gali užsitęsti arba pagreitėti. Tos moterys, kurioms folikulo brendimas prasideda labai anksti, gali būti vaisingos mėnesinėms dar nepasibaigus, toms, kurioms užsitęsė - tuo metu dar bus nevaisingos. ANF nevienodai trunka ne tik skirtingoms moterims, bet ir tos pačios moters skirtinguose cikluose. Taigi, šiame laikotarpyje moteris yra sąlyginai nevaisinga, t.y. viename cikle ji gali šiuo laikotarpiu pastoti, o kitame - ne.

Vaisinga fazė (ovuliacinė) - tai ciklo dalis, kurios metu moters gimdos kaklelyje pradeda rastis vaisingos gleivės, subręsta folikulas, įvyksta ovuliacija. Kiaušinėlio gyvenimo laikas labai trumpas - iki 24 val. Jei jis tuo metu nebus apvaisintas, savaime sunyks. Tačiau moters vaisinga fazė yra ilgesnė nei kiaušinėlio gyvenimo laikas. Vaisingos gleivės atsiranda anksčiau nei įvyksta ovuliacija, o vyro sėkla vaisingose gleivėse išlieka gyvybinga ir išsaugo gebėjimą apvaisinti kiaušinėlį net iki šešių dienų. Todėl sutuoktinių vaisingumas yra suminis: vaisingos fazės trukmė priklauso nuo jų abiejų, taip pat nuo moters amžiaus. Vyresnio amžiaus moterų vaisinga fazė trumpesnė nei jaunų, tačiau daugiau kartų gimdžiusių moterų vaisinga fazė ilgiau išlieka nesutrumpėjusi.

Vėlyvoji nevaisinga fazė (VNF) dar vadinama poovuliacine. Jei kiaušinėlis nebuvo apvaisintas vaisingos fazės metu, per keliolika valandų sunyksta ir šiame cikle pastoti jau nebeįmanoma. Šioje fazėje labai padidėja progesterono kiekis, kuris ir neleidžia subręsti naujiems kiaušinėliams.

Vaisingumo požymiai

Biologinis Natūralaus šeimos planavimo pagrindas

Natūralus šeimos planavimas pagrįstas biologiniais faktais:

  • Moteriai per ciklą gali įvykti tik viena ovuliacija (išimtis - daugiavaisis nėštumas, kai per kelias valandas įvyksta kelios ovuliacijos);
  • Išsilaisvinęs moteriškas kiaušinėlis gali būti apvaisintas per 10 - 12 valandų;
  • Spermatozoidai moters lytiniuose organuose gali išlikti gyvybingi net iki 6 dienų;
  • Ikiovuliacinės ciklo fazės trukmė gali labai keistis, priklausomai nuo smegenų žievės, pagumburio, hipofizės, kiaušidžių sąveikos. Taigi, stresai, ligos, emocijos gali turėti įtakos menstruacinio ciklo trukmei šios fazės sąskaita;
  • Jei moteris nepastojo, po ovuliacijos prasidėjusi poovuliacinė ciklo fazė yra stabilios trukmės (vidutiniškai 14 dienų);
  • Vaisingas dienas moteris gali nustatyti pagal vaisingumo simptomus.

Moters vaisingo ciklo metu dominuoja du hormonai: iki ovuliacijos - estrogenai, po jos - progesteronas. Kai kurie šių hormonų sukeliami poveikiai moters organizmui yra labai svarbūs NŠP.

Estrogenų poveikis:

  • įtaka gimdos gleivinei, kuri, veikiant estrogenams, išvešėja;
  • įtaka gimdos kaklelio liaukutėms, kuriose proporcingai estrogenų kiekiui, gaminamos kasdien kintančios gleivės;
  • įtaka gimdos kakleliui, kuris prieš ovuliaciją suminkštėja, atsiveria ir pakyla.

Progesterono poveikis:

  • endometriumo ląstelių padidėjimas, liaukučių sekrecija, maisto medžiagų (glikogeno) kaupimas;
  • tirštų, gimdos kaklelio kanalą užkemšančių, gleivių gamybos skatinimas,
  • gimdos kaklelio nusileidimas, sąlyginis sukietėjimas, užsivėrimas,
  • bazinės kūno temperatūros pakilimas, išsilaikantis iki ciklo pabaigos,
  • slopinamas kitų folikulų augimas kiaušidėse - progesteroninė blokada,
  • krūtų liaukose sukeliamas pieną išskiriančių liaukučių išvešėjimas, sąlygojantis specifinius pojūčius krūtyse.
Surinkti turinį